Kryždirbystės tradicijos Lietuvoje apima bent 400 metų laikotarpį, siekiantį ikikrikščioniškąją pasaulėžiūrą ir vienijančią dailidystės amatą, skulptūros ir kalvystės žanrus.
Lietuva išsiskiria ne tik kryžių gausa, bet ir įvairove – kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės. Kiekvienas etnografinis kraštas išsiskiria formų, konstrukcijų bei polichromijos ypatumais. Didžiausia ir plačiausiai žinoma kryžių sankaupa – Kryžių kalnas, Šiaulių raj., pastaraisiais dešimtmečiais tautodailininkų sukurti: Čiurlionio kelias, „Atminties takas“ Birštone, „Tautos kančių kelias“ Domeikavoje.
Kryždirbystės, unikalios lietuvių liaudies meno šakos į UNESCO šedevrų sąrašą įrašytos 2001 m., gyvojoje tradicijoje svarbią vietą užima mažosios architektūros geležinės viršūnės. Geležinėmis viršūnėmis buvo puošiami koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės, kryžiai. Kalvių kaltais kryžiais puoštos koplyčios, varpinės, bažnyčios. Meninė kalvystė, turinti labai gilias etnines tradicijas ir labai platų pritaikymą buities, transporto priemonių, mažosios architektūros puošyboje, šiuo metu išgyvena pakilimą – kalviai neatsigina darbu. Ir nors kalvystė pakankamai plačiai taikoma eksterjere ir interjere, tačiau nedažnai sutinkame tradicine technika ir technologija, etnografiniams kraštams būdinga ornamentika paremtų kalviškosios kryždirbystės dirbinių.
Kiekvienos tautos ir valstybės gyvavime yra vertybių, kurios niekada nesensta. Bėgant laikui, jos įgyja vis didesnę reikšmę ir prasmę. Prie tokių neįkainojamos vertės objektų priklauso ir Lietuvos kryžiai, ypač meniniai, kaltiniai paminklai. Dėl įvairių priežasčių jų šiandieninėje Lietuvoje gerokai sumažėję, tačiau neišnykę. Unikalų kryžių gyvavimą savotiškai pratęsė savo kūriniuose ne vienas Lietuvos dailininkas. Kryždirbystė yra daugiau nei vien tradicinio amato samprata, apsiribojanti kryžiaus sukūrimu. Lietuviškoji kryždirbystė yra sinkretinis liaudies kultūros reiškinys, kurio sampratoje telpa visa tradicinio medinio paminklo istorija nuo pradžios iki pabaigos: jo idėja, vietos ir meistro parinkimas, visas kūrybos procesas, kryžiaus pastatymas, pašventinimas, lankymas ir bendravimas, sunykusio kryžiaus sudeginimas ir jo pakeitimas nauju. Formų įvairove pasižymintys lietuviški kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, jose apgyvendintos šventųjų statulėlės tarsi peržengia mažosios architektūros paminklų statusą, įgydami gyvybės per žmonių tikėjimus, su jais susijusias apeigas bei papročius. Tradiciniai lietuviški kryžiai – unikalus reiškinys. Tai savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kurioje jungiasi architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementai. Lietuvos kryždirbiai sugebėjo suderinti krikščionybę bei archajišką gamtos ir žmogaus santykį. Kryžių statymo paprotys atkeliavo iš gilaus mūsų protėvių tikėjimo ir pagarbos dvasiniam pasauliui. Jau nuo XV a. Lietuviai statė kryžius norėdami paminėti mirusiuosius, reikšdami pagarbą dvasioms, tikėdamiesi malonės, siekdami padėkoti už suteiktą malonę ar ieškodami apsaugos bei dvasinės ramybės. Šie paminklai – tarsi pagarbos religijai bei gamtai išraiška.
Ankščiau žmonės nepraeidavo pro šalį nenukėlę kepurės arba tiesiog sustodavo pasimelsti, išsipasakoti širdies sopulius ar džiaugsmus. Net okupacijos laikotarpiais, kuomet kryžių statymas buvo draudžiamas ar ribojamas, kryždirbystė išliko. Šie paminklai įsitvirtino kaip tautinės tapatybės ir vienybės simbolis.
Nuo 2004 metų Zyplių dvare buvo rengiami tradiciniai tarptautiniai tradicinės kalvystės kūrybiniai plenerai, organizuoti siekiant paskatinti Sūduvos krašto kalvių kūrybinį aktyvumą, kalvystės populiarinimą. Kaip tęstinio kalviškosios kryždirbystės populiarinimo projekto išdava – 2009 m. atgaivinta respublikinė „Lietuvos Kalvių Kalvio“ nominacija. Pagal nuostatus Lietuvos Kalvių Kalvio vardas suteikiamas ir premija skiriama kas dveji metai Lietuvos kalviams už reikšmingą ir kūrybingą kalviškosios kryždirbystės plėtojimą. Siekiame pratęsti šią gražią užgimusią tradiciją, skatintiname tęsti tradicinį lietuvišką kalviškąjį amatą, norime pagerbti Lietuvos kalvių kalvį 2025. Paskutinė Kalvių kalvio paroda-konkursas buvo surengta 2022.
Dalyviai:
EGIDIJUS SINKEVIČIUS
VIRGILIJUS MIKUCKIS
JUOZAS STANKEVIČIUS
RIČARDAS GREKAVIČIUS
SAULIUS KRONIS
EDVARDAS MAČAITIS
JUOZAS KAVALIAUSKAS
Lietuvos kalvių kalviu 2025 metais išrinktas Juozas Kavaliauskas.
https://www.acmenukalve.lt/lt/kurejai/kurejas/18-juozas-kavaliauskas
